Vyrauja nuomonė, jog video žaidimai – vienišiams, o stalo žaidimai labiau tinka norintiems pasimėgauti žaidimu draugų kompanijoje. Tiesos, žinoma, yra, tačiau daugybė stalo žaidimų fanų pramogauja tiek su bičiuliais ar šeimos nariais, tiek ir vieni. Solo žaidimai po truputį tampa svarbia stalo žaidimų pasiūlos dalimi, o žaidimų kūrėjai vis dažniau ir dažniau net ir ypač konkurencingiems žaidimams prideda ir solo versiją.
Kita vertus, turbūt niekas nepradeda savo stalo žaidėjo karjeros nuo solo žaidimo, juk dažniausiai į šį hobį kažkas įtraukia, pakviečia išbandyti vieną kitą partiją, tuomet norisi atrasti vis ką nors naujo, o nuo to viskas ir prasideda. Solo žaidimai pasirodo horizonte, kai noras ką nors sužaisti pradeda kamuoti dažniau nei galimybė suburti reikiamą draugų ratą. Tad jei jus kankina panašūs egzistenciniai klausimai, sužinokite daugiau apie stalo žaidimus – soliterius.
Žaidimai soliteriai
Stalo žaidimus vienam žaidėjui galima skistyti į keletą tipų. Visų pirma, tai žaidimai, skirti būtent vienam žaidėjui. Vienam vieninteliam. Jų, žinoma, nėra marios apskritai, o vertų dėmesio išties tik keletas.
Kortų žaidimas „Friday“ turbūt žinomiausias tikras soliteris. Žaidėjui teks konstruoti kortų kaladę ir manipuliuoti kortomis, jog padėtų Robinzonui Kruzui nugalėti iškylančius iššūkius, išgyventi negyvenamoje saloje bei pasiruošti kovai prieš piratų laivus. Tik juos nugalėjus pavyks sėkmingai ištrūkti į civilizaciją. Įprasta, jog įveikti bet kurį žaidimą prieš sistemą – tiek bendradarbiavimo, tiek solo – yra nemenkas iššūkis, kitaip nebūtų pakankamos motyvacijos, tad ir „Friday“ nebus lengvu pasivaikščiojimu po saule.
Kitas grynakraujis solo žaidimas – „Hostage Negotiator“ – nukels jus į patį įkaitų dramos įkarštį, o jums teks atsakomybė išlaisvinti įkalintus žmones. Tai dar vienas nedidelis kortų žaidimas, o labiausiai žavi jo temos išpildymas. Jums teks priimti nemažai rimtų sprendimų renkantis iš turimų derybinių įrankių ir nustatyti geriausią laiką tiek nusikaltėliui emociškai paspausti, tiek jam nusileisti. Laikas, be abejo, nebus jūsų sąjungininkas, nes kuo ilgiau delsite, tuo daugiau įkaitų neteksite.
Visai neseniai išleistas žaidimas vienam žaidėjui „Proving Grounds“ savyje sunjungia ypač įdomias mechanikas – naratyvinį žaidimą realiu laiku ir kauliukų ridenimą. Net šešis modulius turinčio žaidimo centre – Maia Strongheart, kuriai tenka nesuvokiama užduotis – vienai stoti prieš visą pasaulį ir jį išgelbėti prieš slaptos konspiratorių kabalos paspęstas pinkles. Žaidimo dėžėje rasite ir romaną „Only the Strongest Has the Heart of Wizened Queen“, kuris padės sukurti dar stipresnę imersiją į žaidimą.
Na, o jei ieškote ko nors lėto, strateginio ir sudėtingo – privalote išbandyti „Nemo‘s War“. Nors leidėjai nurodo, jog žaidimas skirtas 1 – 4 žaidėjams, patys žaidėjai numoja ranka – nieko panašaus. Iš tiesų tai visų pirma yra žaidimas vienam žaidėjui, kuris turi ir bendradarbiavimo žaidimo modulį. Kaip ten bebūtų, žaidimas pasaulinę šlovę ir pripažinimą pelnė, kaip soliteris. Tad kuo jis ypatingas? Visų pirma, tai ypač sodrios istorijos pripildytas žaidimas, paremtas garsiojo Žiulio Verno romano „20 000 mylių po vandeniu“ motyvais. Jūs tapsite kapitonu Nemo ir stengsitės įgyvendinti savo pasirinktą tikslą, kuris gali būti tiek eksploracija, tiek kariavimas, tiek išradimai. Kokį tikslą bepasirinktumėte, jums nuolat kelią bandys pastoti imperializmas, pasireiškiantis laivynų pavidalu. Kitaip tariant, jums naršant pasaulio vandenynus skersai – išilgai, teks rūpintis ir savo reputacija, ir spręsti, ar verta kautis su jums kelią pastojančiais laivais.
„Nemo‘s War“ tai išties sudėtingas, tačiau ypač žavus žaidimas, kurio metu jums teks valdyti resursus, balansuoti reputacija, užtikrinti laivo pajėgumus bei kariauti. Tačiau užvis žaviausia pati istorija, nes kiekvieną raundą pradėsite vis nauju įvykiu ir dėliosite savo paties istoriją apie kapitono Nemo nuotykius. Neseniai antrojo leidimo sulaukęs žaidimas džiugina ir puikiais estetiniais sprendimais.
Bendradarbiaujant su savimi
Dar viena solo žaidimų grupė – bendradarbiavimo žaidimai, kuriuos galima žaisti vienam. Iš esmės tai bet kuris bendradarbiavimo žaidimas, kurio metu žaidėjai gali dalintis visa turima informacija, kitaip tariant, žaidžia „atviromis kortomis“ (dažnai – tiesiogine prasme) prieš sistemą. Nors tokių žaidimų jau yra devynios galybės, patyrę žaidėjai rekomenduoja kai kuriuos kaip ypač puikiai tinkančius žaisti vienam.
Visų pirma, žaisti vienam puikiai tiks bet kuris istorija pagrįstas žaidimas, kurio metu reikia daugiau skaityti, nei dėlioti kortas ar ridenti kauliukus. Vienas tokių pavyzdžių – žaidimas „Legacy of Dragonholt“, kurio žaidėjui iš pradžių teks susikurti herojų bei su juo leistis į fantastinį nuotykį. Be abejo, sieksite žaidimo nustatyto tikslo, bet juk svarbiausia ne tai, o pats pasakojimas, kurį kursite patys.
Labai panašiu principu žaisite ir visą tuntą detektyvinių žaidimų, apie kuriuos rašiau praėjusiame „Protagonisto“ numeryje. Vienas iš tokių pavyzdžių – žaidimų apie Šerloką Holmsą serija „Sherlock Holmes: Consulting Detective“. Žaidimo dėžėje rasite šūsnį bylų – knygučių, kurias fragmentiškai skaitysite, priklausomai, ką pasirinksite „pakalbinti“, tuo pačiu bandydami įminti mįslingas paslaptis.
Vieni labiausiai pasaulio žaidėjų pamėgtų solo žaidimų – „Fantasy Flight Games“ kompanijos leidžiami bendradarbiavimo žaidimai Ktulu tema. Plataus pripažinimo ir net trečiojo leidimo sulaukęs žaidimas „Arkham Horror“ – tai sodraus lovecraftiško siaubo persunktas istorijos varomas žaidimas, kurio metu jums teks kautis su monstrais, užkirsti kelią kultistams įgyvendinti savo piktus kėslus ir išlikti gyviems bei neišprotėti.
Žaisdami „Arkham Horror: The Card Game“ patirsite nežemiškai intensyvią kovą prieš blogio jėgas. Galėsite valdyti pasirinktus tyrėjus, formuoti jų kortų kalades, kurios iš tiesų bus jūsų ginklų, burtų, įgūdžių ar bendražygių rinkiniai. Leisitės į kvapą gniaužiančius nuotykius ir atrasite nepaprastų istorijų.
Antrasis „Mansions of Madness“ leidimas iš esmės yra apie tą patį, tačiau jame žavi keli dalykai – tyrėjai ir monstrai čia ne vaikštukai ar kortelės, o figūrėlės, tad žaidimo imersija dar geresnė. Na, o patį žaidimo scenarijų valdo ir istoriją pasakoja mobilioji programėlė. Tai ypač palengvina visą žaidimo procesą – nuo pasiruošimo iki epilogo.
Smagu tai, jog „Žiedų valdovo“ gerbėjai „Mansions of Madness“ gali iškeisti į ta pačia žaidimo sistema ir mechanikomis pagrįstą žaidimą „Lord of the Rings: Journeys in Middle-Earth“. Čia užuot kovęsi prieš Ktulu atėjimą, į kaulus teks duoti orkams ir kitiems Viduržemės piktavaliams.
Vienas iš geriausių išgyvenimo žaidimų – „Portal Games“ išleistas „Robinson Crusoe: Adventures on the Cursed Island“. Žaisdami, tyrinėsite vietoves ir atrasite vis naujų žemių, rinksite resursus, meistrausite įnagius, kausitės su plėšrūnais, stengsitės nemirti badu ar nuo kitų negailestingų negyvenamosios salos salygų ir nuolat kankins jausmas, kad ryto galite ir nebesulaukti. Šiame žaidime taip pat žavi istorinis elementas, ypač žaidžiant su papildymu „Mystery Tales“, įnešančiu ne tik naujų herojų, bet ir penkias misijas, kartu susijungiančias į vieną epinę kampaniją.
„Ghost Stories“ – dar vienas desperatiškai sunkiai įveikiamas bendradarbiavimo žaidimas, kurį smagu žaisti ir vienam. Jūs tapsite Rytų kovos didvyriais ir sieksite apsaugoti gyvenvietę nuo ateinančių monstrų ir vaiduoklių. Ypač įtemptas žymiojo Antoine Bauza sukurtas žaidimas vers jus paplušėti renkantis optimaliausius veiksmus ir juos planuoti kelis ėjimus į priekį.
„Automa“ – mechanizuotas priešininkas
Jei vis dėlto jus labiausiai žavi konkurencingi žaidimai, tačiau neturite su kuo konkuruoti – irgi ne bėda. Pastaruoju metu leidžiant žaidimus į dienos šviesą tapo madinga pridėti ir vadinamąjį „automa“ modulį. Dažniausiai tai būna kortų kaladė, kuri nurodo priešininko ėjimo pasirinkimus. Jūs darote savo, o žaidimas automatizuoja priešininko ėjimą, atsitiktiniu būdu parinkdamas jo veiksmus.
Tapo įprasta, jog „automa“ modulius turi bene kiekvienas rimtas pastaruoju metu stalo žaidimas. Jei jums patinka resursų valdymas ir koviniai susirėmimai, rinkitės „Scythe“ arba „Root“, jei darbininkų valdymas – neprašausite pasirinkę „Viticulture“ ar „Architects of the West Kingdom“. Na, o jei negalite atsispirti varikliuko kūrimui (vadinamajam „engine builder“) – čiupkite „Wingspan“, Imperial Settlers“, „Everdell“ ar „Terraforming Mars“.
Kitaip tariant, „automa“ padės jums mėgautis labiausiai patinkančiais žaidimais net ir nepavykus surinkti kompanijos. Ir nors man asmeniškai šis žaidimo variantas atrodo patraukliausias mokantis taisyklių, tai išties puiki alternatyva ir būdas žaisti vienam.
Comments