Karolis apie „Įsilaužimą Baltijos mieste“: Lietuviškas kiberpankas ir ateities šešėliai
- Mangirdas Beniušis
- 2 days ago
- 5 min read
Prieš daugiau nei 15 metų, kone kiekvieną studentiško gyvenimo dieną praleisdavau su puikia Vytauto Didžiojo Universiteto radijo kompanija, kurioje įvairiausio amžiaus studentai kurdavo eksperimentinį turinį: rašė straipsnius, vedė radijo laidas bei filmavo video reportažus. Būtent tame kūrybinių idėjų katile susipažinau su Karoliu, kurį, net prabėgus daugybei metų nuo mūsų pirmojo pokalbio, vis pakybinu. Ypač tuomet, kai man reikia kompozitoriaus arba garso dizaino eksperto nuomonės bei įgūdžių.
Karolis Balčius - mano senas bičiulis, kolega ir šiaip nuostabus vyras, kuris kvėpuoja muzika. Jau anuomet jį pažinojau kaip ypač kūrybišką žmogų, tačiau kai šis ant savo socialinių tinklų sienų pradėjo dalintis, kad kartu su LRT radiju kuria naują garso serialą, man pasidarė labai įdomu. Dar įdomiau pasidarė sužinojus, kad „Įsilaužimas Baltijos mieste“ - tai pirmasis Lietuvoje mokslinės fantastikos/kiberpanko stiliaus garso vaidinimas, nukeliantis klausytoją į Baltijos miestą, tolimos distopinės ateities metropolį kažkur dabartinės Lietuvos teritorijoje.
Protagonistui reikėjo sužinoti daugiau! Kviečiu ir jus susipažinti su Karoliu bei jo naujausiu projektu.
Kaip pristatytum save žmonėms, kurie dar nežino Karolio Balčiaus? Kokių įdomiausių faktų galėtume rasti nuhakinę tavo asmens duomenų apsaugos kodą?
Esu kosminė siela šiuo savo egzistavimo ir savęs suvokimo laikotarpiu labiausiai rezonuojanti su plejadu žvaigždžių sistemos dažnių grupe. Šiuo metu naudoju garso menininko ir muzikos prodiuserio vaidmenis norėdamas atnešti ir įtvirtinti naujos realybės paradigmos dažnius į žemės holografinės sistemos tinklą, taip užtikrinant trimatės, linijinės iliuzijų sistemos pavergusios šią rūšį griūtį, o, taip pat ir precedento Visatoje neturintį, vis sparčiau artėjantį, žmonijos išsilaisvinimą.
O jei rimtai, tai esu Karolis. Gimiau ir augau mažame ir nuostabiame Varnių miestelyje, Žemaitijoje. Augau su SEGA, geltonom dyskėm (kurias, beje, pirkdavau iš vietinio dylerio šalia raštuotu kilimu dekoruoto automobilio kapoto), animaciniais serialais, kuriems dar niekas nematė reikalo uždėti PEGI-18, gaudynėmis lauke, obuoliukais nuo medžių ir vandens karu. Kartais meistrauju „Dungeons & Dragons“. 80 lygio Draenei paladinas. Mažas esu vairavęs krovininį traukinį. Labai patiko.
Kaip ir kada kilo idėja garso serialui?
Idėja gimė prieš 10 metų, dar universiteto laikais. Norėjau, kad tai būtų mokslinės fantastikos kūrinys turtingas savo garsovaizdžiu. Tuometinė serialo idėja smarkiai skyrėsi nuo to kuo tapo „Įsilaužimas Baltijos mieste“. Kažkuriuo metu supratau savo ambicijas ir tada turėjau iki jų užaugti.
Kodėl kiberpankas? Koks tavo santykis su šiuo žanru?
Komplikuotas. Nuo mažens buvau patrauktas stiliaus vizualinės pusės, kuri labai smarkiai apeliuoja mano vidiniam bohemiškai-melancholiškam romantikui. Tačiau, tuo pat metu, distopiniai šaltos ateities naratyvai nėra tai, kuom stengiuosi maitinti savo širdį kiekvieną dieną. Serialo atveju, norėjau pasitelkti žanrą kaip įrankį stiprinant kontrastą tarp to kur esam dabar ir ko link judame kaip žmonija.
Kaip pats pristatytum kūrinio siužetą, garso serialo temas? Ką bandai perduoti klausytojams?
Du megakorpo darbuotojai nusprendžia bėgti iš korpo ir „sistemos“ bei pradėti naują gyvenimą parduodami mirusio hakerio neuro-čipą. Paprastai, kiberpanko naratyvai būna dideli ir itin kompleksiški, kupini politinių vingių, aferų ir machinacijų. Norėjau išlikti ištikimas žanrui, tačiau, taip pat ir įnešti daugiau žmogiškumo ir kiberpankinės gyvenimiškos realybės iš skirtingų veikėjų individualių perspektyvų ir padaryti istoriją labiau žmogišką bei asmenišką.
Serialas laviruoja tarp to kur keliaujame kaip visuomenė, kaip esame nutolę vieni nuo kito ir savęs kaip individai bei kaip pamiršome ką apskritai čia veikiame. Tai raginimas kiekvienam iš mūsų tai prisiminti. Norėjau parodyti, kad visos post-apokaliptinės, masinės, distopinės problemos - tai tiesiog individualiai su savimi nesusitvarkiusių žmonių susibūrusių į didelę krūvą produktas. Kaip ir dirbtinis intelektas, kuris yra tik mūsų atspindys, kurio, ironiškai, bijome. Man tai pasako labai daug apie mus. Jei tiesiog sąžiningai atsigręšime į save ir pradėsime patys būti sau pavyzdžiais, tokia ateitis ir liks tik fikcija.
Kaip atrodė scenarijaus rašymo procesas?
Labai kitoniškai. Pirmas epizodas gimė iškart, po to atsiradus antram ir trečiam. Tada supratau, kur noriu nukeliauti ir pradėjau rašyti paskutinius tris epizodus ir tik tada grįžau į vidurį.
Dažnai epizodų idėjas padiktuodavo ne istorija, kurią noriu papasakoti, o garsinė aplinka kurią noriu sukurti. Kaip pavyzdžiui, epizodui „Pakalnučio polka“ scenarijus rašomas buvo pirmiau sukūrus klubo muziką, pagal kurią buvo darytas likęs montažas. Kiekvienos serijos scenarijus visuomet draugauja ir su jos garsų visuma ir yra tolygiai svarbus. Į serialo scenarijų žiūrėjau ne vien kaip į vykstančius įvykius ar pokalbius, o bendrą intensyvumo, emocijos, garsinio turtingumo ir dinamikos visumą. Norėjau, kad jis keistųsi beklausant.
Ar makaronai turi sielas?
Žinoma. Ir jų padažas taip pat. Dėžutės irgi. Viskas turi.
„Įsilaužimas Baltijos mieste“ turi daug unikalių veikėjų. Papasakok, kaip juos kūrei, ar turi mėgstamiausią? Kodėl?
Ačiū! Be garso efektų, tokiame seriale veikėjų balsai pasidaro ypatingai svarbūs kai jų nematome. Todėl prieš įvedant bet kokį naują personažą visų pirma pradėdavau tyrinėti ir bandžiau pajausti kokių vokalinių spalvų serialui trūksta ar nuo ko jis galėtų praturtėti. Pasirinkęs keletą variantų juos išplėsdavau ir nukeliaudavau į skirtingus kraštutinumus, pasidarydavau balsų lentelės turnyrą ir rinkdavausi.
Labiausiai man patinka Esmeralda II, kitaip žinoma kaip močiutė. Tai serialo išminčius, vedlys ir dvasingiausias visos šutvės veikėjas. Tačiau tai tuo pačiu net ne žmogus. Idėja, kad žmogiškosios būties dilemos yra androido specializacija mane labai žavėjo. Matau tame tiek ironijos, tiek daug gyvenimiškos realybės. Per močiutės personažą atradau ir daug vaikystės momentų, kuriuos nekaltai įkomponavau į serialą.
Baltijos Miesto veikėjus įgarsina gausybė skirtingų balsų. Papasakok apie komandą, procesą įrašinėjant - kas pasirodė lengva, kas sukėlė iššūkių?
Sumoje savo balsus serialui padovanojo daugiau nei penkiolika žmonių. Su Edvardu Guželiu (Matas) ir Giedre Račkaite (Elizabeta) serialo idėja pasidalinau pačiais pirmaisiais, dar tame pačiame universitete! Prie serialo prisidėjo ir daug artimų mano draugų (Nojus Žalys, Andrius Balčiūnas, Dominykas Ivanickas, Augustas Vachauzas, Ina Mosiejauskaitė…). Jie šiuo projektu tikėjo ir mane palaikė ilgą laiko tarpą jį kuriant. Labai norėjau juos čia įtraukti! Kiek vėliau prie projekto prisijungė ir visa LRT delegacija nuostabiausių balsų, kurie atitiko ieškomų veikėjų balsus geriau nei galėjau įsivaizduoti. Didelis dėkui Jonui Šarkui, Inesai Paliulytei, Gintautei Rusteikaitei ir kitiems! Taip pat labai džiaugiuosi, jog prie serialo prisijungė Ridas Žirgulis. Labai džiaugiausi girdėdamas mano vaikystės animaciją įgarsinusį balsą “atidarant” mano serialą!
Su visa šita šutve lengva gerai leisti laiką įrašų metu! Sunkiausia buvo perteikti šnekamajai kalbai specialiai tam pritaikytą scenarijų ir viską įgarsinti taip, kaip kalbame iš tikrųjų, ne literatūrine, prozine lietuvių kalba. Serialą specialiai rašiau be pasakoto mintyje, norėjau, kad viskas lietųsi kaip įmanoma organiškiau. Pasirodo, jog su lietuvių kalba kiberpankinio serialo kontekste yra ką veikti, ypač norint, kad ji skambėtų natūraliai.
Ilgus metus dirbi su garso dizainu. Kaip pasikeitė tavo darbo metodika kuriant garso vaidinimą? Kaip pavyko sukurti įtikinamą ateities miesto atmosferą?
Džiaugiuosi, kad įtikino! Paslaptis paprasta - nustojau klausti „kaip?“. Buvau zonoje ir visiškai in the flow. Tiesa, tai kartais atsisukdavo prieš mane, kuomet projekto garso takelių skaičius viršydavo 100. Stengiausi kuo stropiau organizuoti projektus ir dalinti juos į skirtingus modulius, kuriuos, reikalui esant, galėčiau greitai pridėti kituose epizoduose.
Garso dizainui stengiausi naudoti kaip įmanoma daugiau natūralių garso šaltinių ir kuo mažiau sintezuotų. Pavyzdžiui, skraidančių automobilių ir eismo garsai padaryti iš skalbimo mašinų įrašų.
„Įsilaužimas Baltijos mieste“ - unikalus projektas Lietuvoje, turint omenyje, kad jam nėra analogų. Ar planuoji ir daugiau tokio tipo turinio?
Planuoju. Serialo antras sezonas jau užsirezgęs mano galvoje, tačiau prieš jį noriu visiems padovanoti dar kai ką kito. Laukite žinių!
Kur man nukreipti Protagonisto sekėjus ieškančius daugiau Karolio kūrybos?
Siūlau mane sekti mano Instagram ar Facebook. Ten visos naujienos pasirodys pirmiausia. Ačiū už nuostabų interviu!
Tai tau ačiū!
Jei sudomino ir norite paklausyti „Įsilaužimas Baltijos mieste“, reikalingos nuorodos žemiau:
LRT Klasika, Sekmadieniais 18:10.
LRT Mediateka (epizodai eiliškumo tvarka nuo apačios).
Kommentare